2018 m. gegužės 8 d. Seime vyko Seimo Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės narių Aušrinės Armonaitės ir Dovilės Šakalienės spaudos konferencija „Aborto draudimas – bandymas sugrąžinti inkviziciją“. Renginiu buvo siekiama atkreipti visuomenės ir sprendimų priėmėjų dėmesį į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir kitų politikų bandymus uždrausti nėštumo nutraukimą Lietuvoje.
Konferencijoje dalyvavo Seimo narės Aušrinė Armonaitė ir Dovilė Šakalienė, moterų aktyvistė ir „Juodojo protesto“ organizatorė iš Lenkijos Krystyna Kacpura, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė, vaizdo pranešimą pateikė JAV organizacijos „Katalikai už pasirinkimą“ atstovė Amanda Ussak.
Konferencijoje buvo kalbama apie nuolatinius bandymus įteisinti vieną griežčiausių aborto draudimų Europoje. Priėmus siūlomą Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą, nėštumą nutraukti savo noru taptų neįmanoma, nebent moteris sirgtų sunkia liga ar būtų išprievartauta. Tačiau pastarajam faktui įrodyti moteris turėtų kreiptis į policiją, ginekologus ir gauti jos žodžius pagrindžiančius dokumentus. Moteris turėtų įrodymus surinkti ir nėštumą nutraukti per pirmas 12 nėštumo savaičių, kitaip būtų priversta gimdyti.
Parlamentarė A. Armonaitė atkreipė dėmesį, kad draudimai nepadėtų sumažinti abortų skaičiaus, o tik paskatintų nelegalius abortus bei abortų migraciją. Politikė siūlė daugiau dėmesio skirti lytiniam švietimui, kontracepcijos prieinamumui bei siekti atsakingo šeimos planavimo.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos direktorė Esmeralda Kuliešytė pabrėžė, kad abortai yra draudžiami žemos demokratijos šalyse. Lietuva tarptautiniu lygmeniu yra įsipareigojusi ginti lytines reprodukcines teises bei siekti teigiamų pokyčių šioje srityje. E. Kuliešytė taip pat pateikė informaciją, kad abortų skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja ir Lietuva turėtų ne drausti abortus, bet gerinti lytinės reprodukcinės sveikatos paslaugas.
Lenkijos Moterų ir šeimos planavimo organizacijos vadovė Krystyna Kacpura pasidalino Lenkijos, kur abortai uždrausti nuo 1993 metų, patirtimi. Jos teigimu aborto draudimas neveikia, kadangi moterys ieško kitų būdų atlikti nėštumo nutraukimo procedūrą, kuri tampa pavojinga gyvybei. Lenkijos atstovės duomenimis, kasmet šalyje atliekama iki 100 000 nelegalių abortų. Dažnai pasitaiko atvejų, kai nėštumas yra išprievartavimo ar kraujomaišos pasekmė, ir, nors įstatymiškai tokiu atveju leista nutraukti nėštumą, realybėje įrodymų surinkimas gali užtrukti ilgiau nei leistinas nėštumo nutraukimo 12 savaičių terminas. Be to, nėščių nepilnamečių tėvai bijo neigiamos visuomenės nuomonės ir pažeminimo, todėl renkasi kitą neoficialų ar nelegalų kelią. Viešnia pažymėjo, kad yra ištisi regionai Lenkijoje, kur abortas nėra atliekamas, nes gydytojai, bijodami spaudimo iš valstybės, naudojasi „sąžinės teise“ ir neatlieka aborto, net kai yra pavojus moters sveikatai. Moterys Lenkijoje paliekamos vienos ieškoti sprendimo. Tos, kurios turi pinigų, renkasi abortą kitoje šalyje, neturinčios pinigų – renkasi nesaugias, nelegalias procedūras ir apie tai bijo viešai kalbėti.
JAV organizacijos „Katalikai už pasirinkimą“ tarptautinių programų direktorė Amanda Ussak vaizdo ir garso pranešime teigė, kad moterys privalo gauti saugias nėštumo nutraukimo paslaugas. Lietuvoje siūlomas įstatymo projektas priverčia moteris ieškoti nesaugių nėštumo nutraukimo paslaugų ir taptų našta nepasiturinčioms moterims. Priešingai nei turėtų būti, tokie sprendimai neatspindi atjautos ir socialinio teisingumo vertybių, kurias turėtų remti katalikai. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad teisės aktai neprivalo atspindėti bažnyčios hierarchų nuostatų dėl aborto.
Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad abortas nėra lengvas sprendimas ir reikia siekti, kad abortų būtų daroma kuo mažiau. Parlamentarė taip pat pažymėjo, kad prieinama kontracepcija, lytinis švietimas, kylantis pragyvenimo lygis, kova su skurdu bei smurto prieš moteris sustabdymas būtų veiksniai, padėsiantys sumažinti abortų skaičių. D. Šakalienės teigimu aborto draudimas prieštarautų Lietuvos įsipareigojimui vykdyti Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminavimo panaikinimo moterims, sukeltų sunkias pasekmes moterims ir mergaitėms, jų sveikatai ir gerovei. Draudimas taip pat neatitiktų Europos žmogaus teisių ir laisvių nuostatų, sukurtų baimės atmosferą ir už tai turėtų sumokėti moterys savo sveikatos sąskaita.