Nėštumo nutraukimas

Pasaulyje abortas vis dar yra pagrindinė motinos mirties priežastis, ypač tarp jaunų, nepasiturinčių kaimo moterų. Moterys pasirenka nėštumo nutraukimą, nepaisydamos to, ar procedūra yra saugi ar ne, ir jų pasirinkimas turi būti gerbiamas. Siekiant užtikrinti, kad abortas būtų legalus, prieinamas ir saugus, reikalingos bendros įvairių institucijų ir organizacijų – moterų, jaunimo ir bendruomeninių organizacijų, politikų, profsąjungų, sveikatos ir teisės specialistų, mokslininkų bei žurnalistų – pastangos.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad tose šalyse, kur abortas yra legalus, nėštumo nutraukimo paslaugos turi būti prieinamos. Apribojus legalaus aborto prieinamumą aborto poreikis nesumažėja, priešingai, padidėja nelegalių ir nesaugių abortų skaičius, dėl to išauga moterų sergamumas ir mirtingumas. Be to, moterys yra priverstos nėštumo nutraukimo paslaugos ieškoti kitose šalyse.
Anot PSO, valstybės politika ir įstatymai, kurie apriboja saugaus nėštumo nutraukimo paslaugą ir informacijos apie šią paslaugą prieinamumą, pažeidžia žmogaus teises – moters teisę rinktis ir saugiai nutraukti nėštumą. Remiantis PSO, žmogaus teisių pažeidimo pavyzdžiai galėtų būti tokie:

• informacijos apie legalias nėštumo nutraukimo paslaugas neprieinamumas;
• reikalavimas sutikimo (leidimo) iš partnerio ar sutuoktinio, teismo ar policijos, daugiau kaip vieno mediko ar gydytojų komisijos, tėvų ar globėjų;
• nėštumo nutraukimo metodų (chirurginio ir medikamentinio) prieinamumo ribojimas;
• nėštumo nutraukimo paslaugos teikėjų ar sveikatos priežiūros įstaigų, kur saugiai gali būti atliekamas nėštumo nutraukimas, pasiūlos mažinimas;
• nenukreipimas pas kitą gydytoją, atsisakius atlikti nėštumo nutraukimo procedūrą;
• privalomo laukimo termino prieš nėštumo nutraukimą nustatymas;
• mokslu grįstos informacijos neteikimas arba sąmoningas iškraipymas;
• nėštumo nutraukimo paslaugos kompensavimo neužtikrinimas;
• nėštumo nutraukimo paslaugų konfidencialumo ir privatumo, įskaitant ir aborto komplikacijų gydymą, neužtikrinimas;
• jei nėštumas buvo nutrauktas nelegaliai, spaudimas prieš gydymo paslaugų teikimą įvardyti, kas atliko abortą;
• neteisinga teisinių dokumentų interpretacija.

Siekiant įgyvendinti moters teisę rinktis ir saugiai nutraukti nėštumą, abortas turi išlikti legalus ir saugus, bet retas. Gerinant šeimos planavimo metodų ir paslaugų prieinamumą galima sumažinti neplanuotų nėštumų, o tuo pačiu ir abortų skaičių.
Pasaulyje taikomi du nėštumo nutraukimo metodai: chirurginis ir medikamentinis.

Chirurginis nėštumo nutraukimas

Lietuvoje nėštumą nutraukti galima tik chirurginiu būdu. Moteriai pageidaujant, leidžiama nutraukti nėštumą iki 12 savaičių, jei nėra šiai operacijai kontraindikacijų. Didesnį nei 12 sav. nėštumą leidžiama nutraukti, kai jis gresia moters gyvybei ir sveikatai[1].

[1] LR Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“. 1994 m. sausio 28 d. Nr. 50.

Medikamentinis nėštumo nutraukimas

Tai nėštumo nutraukimas tam skirtais medikamentais. Šis metodas naudojamas Europoje, Šiaurės Amerikoje, Kinijoje ir kai kuriose besivystančiose šalyse. Lietuvoje medikamentinis nėštumo nutraukimo metodas nėra įteisintas.