Šeimos planavimo metodai

Hormoninės kontraceptinės priemonės – tai kontracepcija moterims, patikimai apsauganti nuo neplanuoto nėštumo, bet neapsauganti nuo LPI. Šių priemonių veiklioji medžiaga yra sintetiniai hormonai, kurie slopina ovuliaciją, tirština gimdos kaklelio gleives, slopina gimdos gleivinės išvešėjimą, todėl apvaisinta kiaušialąstė nesiimplantuoja gimdoje.

Kontraceptinės tabletės

Kontraceptinių tablečių sudėtyje yra du hormonai: estrogenas ir gestagenas. Šias tabletes skiria gydytojas. Jos geriamos kasdien nuo pirmos mėnesinių dienos, 21 dieną be pertraukos, po to daroma 7 dienų pertrauka.
Kontraceptinės tabletės vartojamos tol, kol norima apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo. Jei tabletės vartojamos reguliariai, apsaugos nuo nėštumo veiksmingumas siekia 99%.
Užmiršus išgerti tabletę, per lytinius santykius patartina naudotis prezervatyvu.
Jei vartojant kontraceptines tabletes jaučiamas šalutinis poveikis, būtina pasitarti su gydytoju.

Hormonus išskirianti gimdos spiralė

Tai degtuko dydžio T formos įtaisas, kurį gali naudoti dauguma moterų, nes jame yra nedidelis hormono gestageno kiekis. Gydytojas įdeda spiralę į gimdą, ir ji saugo nuo neplanuoto nėštumo 3–5 metus. Baigiantis galiojimo laikui, spiralę iš gimdos išima gydytojas. Ši kontracepcijos priemonė užtikrina 99 proc. apsaugą nuo neplanuoto nėštumo, yra labai patikima. Spiralę gali naudoti tiek gimdžiusios, tiek negimdžiusios moterys.
Jei naudojant šią kontracepcijos priemonę jaučiamas šalutinis poveikis, reikia pasitarti su gydytoju.

Implantas (kontraceptinė lazdelė)

Tai degtuko dydžio lazdelė iš dirbtinės medžiagos, turinti hormono gestageno. Per pirmąsias 5 menstruacinio ciklo dienas gydytojas implantuoja lazdelę po žasto oda. Kontraceptinės lazdelės poveikis trunka 3 metus. Praėjus šiek tiek laiko po implantacijos kontraceptinė lazdelė tampa nebejuntama, tačiau išlieka veiksminga.
Implantas tinka daugeliui moterų ir ypač toms, kurios pamiršta išgerti tabletę ar negali naudotis kitomis kontracepcijos priemonėmis. Šią priemonę galima naudoti žindant. Pašalinus implantą moteris vėl tampa vaisinga.
Lietuvoje įregistruotas vienos rūšies implantas.
Implanto efektyvumas nuo neplanuoto nėštumo yra daugiau nei 99 proc.

Švirkščiamieji kontraceptikai

Hormonų injekcijos – tai labai veiksmingas kontracepcijos metodas, kurio efektyvumas siekia 100 proc. Švirkščiamuosiuose kontraceptikuose yra gana didelis gestageno hormono kiekis, kuris  patekęs į kraujotaką slopina ovuliaciją kiaušidėse. Dėl šio hormono gimdos gleivinė labai išplonėja, tampa sekli ir nepasirengusi priimti apvaisintos kiaušialąstės, sutirštėjusios gimdos kaklelio gleivės trukdo spermatozoidams patekti į gimdą.
Hormonų injekciją į raumenį atlieka gydytojas 1 kartą per 3 mėnesius. Injekcijos kartojamos reguliariai kas 3 mėnesius.
Švirkščiamųjų kontraceptikų efektyvumas prilygsta moters sterilizacijai. Jie tinka moterims, kurios negali vartoti geriamųjų tablečių, taip pat tuo atveju, jei moteris planuoja pastoti po ilgesnio laikotarpio. Nutraukus vartojimą, vaisingumas atsistato negreit – praėjus 6-18 mėn. po paskutinės injekcijos.
Jei vartojant šią kontracepcijos priemonę jaučiamas šalutinis poveikis, būtina pasitarti su gydytoju.

Kontraceptinis žiedas

Tai lankstus, maždaug 5 cm skersmens plastikinis žiedas, kuriame yra nedidelis moteriškų hormonų gestageno ir estrogeno kiekis. Žiedas įdedamas į makštį vieną kartą per mėnesį ir laikomas tris savaites. Visą šį laiką kontraceptinis žiedas nuolat išskiria mažą moteriškų lytinių hormonų kiekį ir taip saugo nuo nepageidaujamo nėštumo. Po 21 dienos žiedas iš makšties išimamas ir laukiama mėnesinių. Po mėnesinių reikia įsidėti naują žiedą. Šią kontraceptinę priemonę gali įsidėti ir išsiimti pati moteris.
Nors kontraceptiniame žiede hormonų beveik dvigubai mažiau nei kontraceptinėse tabletėse, naudojamas teisingai jis garantuoja didesnį nei 99 proc. veiksmingumą ir patikimumą.

Kontraceptinis pleistras

Kontraceptinis pleistras klijuojamas ant pilvo, sėdmenų, liemens arba peties. Pleistras yra kūno spalvos, plonas, 5 cm ilgio ir pločio. Jame yra dviejų rūšių moteriškųjų hormonų: gestageno ir estrogeno. Kontraceptinį pleistrą reikia keisti kas savaitę tris savaites. Po to daroma vienos savaitės pertrauka, per kurią prasideda mėnesinės.
Jeigu pleistras buvo nuimtas ilgiau nei 24 valandas, reikia nedelsiant priklijuoti naują pleistrą ir pradėti naują 4 savaičių laikotarpį. Užmiršus pakeisti pleistrą antrą arba trečią savaitę,  galima priklijuoti naują pleistrą, kai tik atsimenama, ir laikytis įprasto pleistrų keitimo grafiko – apsaugos nuo nėštumo veiksmingumas išliks.
Tinkamai naudojamo kontraceptinio pleistro efektyvumas siekia net 99 proc.

Barjerinės kontraceptinės priemonės saugo nuo nepageidaujamo nėštumo, neleisdamos spermai patekti į gimdą. Populiariausia barjerinės kontracepcijos priemonė yra prezervatyvas (moteriškas, vyriškas), kuris apsaugo ir nuo lytiškai plintančių infekcijų (LPI).
Barjerines kontraceptines priemones gali naudoti beveik visi, kadangi absoliučių medicininių kontraindikacijų joms nėra. Šioms priemonėms įsigyti ir naudoti nereikia gydytojo recepto.
Vyriškas prezervatyvas – tai vyrams skirta priemonė, apsauganti nuo nėštumo bei LPI. Plonas latekso maišelis užmaunamas ant varpos prieš lytinius santykius, kad sperma nepatektų į makštį. Prezervatyvų yra įvairių dydžių, spalvų, storio ir faktūrų, su spermicidu ir be jo, suteptų ir nesuteptų (silikono aliejumi ar žele, specialia pudra). Labai plonas ir nesuteptas prezervatyvas dažniau plyšta.
Prezervatyvas 97 proc. apsaugo nuo neplanuoto nėštumo ir LPI. Prezervatyvas bus efektyvi priemonė neplanuotam nėštumui ir LPI išvengti tik tada, kai jis bus tinkamai naudojamas per kiekvienus lytinius santykius. Labai svarbu patikrinti prezervatyvo galiojimo datą, užsimauti prezervatyvą teisingai ir per kiekvieną lytinį aktą naudoti naują prezervatyvą.
Moteriškas prezervatyvas – moterims skirta kontracepcijos priemonė, apsauganti nuo nėštumo ir LPI. Tai iš latekso ar silikoninės gumos pagamintas minkštas maišelis su dviem elastingais žiedais. Jis dedamas į makštį prieš lytinį aktą, vieną žiedą paliekant makšties viduje, kitą – išorėje. Per kiekvieną lytinį aktą reikia naudoti naują moterišką prezervatyvą.
Moteriškas prezervatyvas yra 2 kartus storesnis nei vyriškas prezervatyvas ir kainuoja daug brangiau. Moterišką prezervatyvą gali naudoti visos moterys, nepriklausomai nuo makšties ir gimdos kaklelio dydžio. Moteriškais prezervatyvais Lietuvoje neprekiaujama, jų galima įsigyti užsienio šalių vaistinėse.

Tai cheminės kontracepcijos priemonės – gelis, kremas, žvakutės, puta, tabletės ir kt. Spermicidai turi būti naudojami per kiekvieną lytinį aktą. Šių cheminių medžiagų veikimas trunka nuo 30 minučių iki valandos.
Spermicidų patikimumas siekia 79–97 proc., o naudojant kartu su prezervatyvu 98–99 proc.
Spermicidų galima nusipirkti vaistinėje be recepto.
Ilgai naudojant spermicidą, dažnesnis šalutinis poveikis. Spermicidas gali pažeisti gleivinę, dėl to padidėja LPI pavojus.

Variu dengta gimdos spiralė (IUD) apsaugo nuo neplanuoto nėštumo 97-98 proc., bet neapsaugo nuo LPI. Spiralė pagaminta iš plastmasės, apvyniotos labai plonu variniu siūlu. Neturinti hormonų spiralė tinka daugeliui moterų. Jos dydį parenka gydytojas ir per menstruacijas, kai gimdos kaklelis yra šiek tiek išsiplėtęs, įdeda į pacientės gimdą. Būdama gimdoje spiralė saugo moterį nuo nėštumo. Spiralė gali likti gimdoje 5–8 metus.

Tai vienas efektyviausių šeimos planavimo metodų, kurio efektyvumas siekia daugiau nei 99 proc. Sterilizaciją gali pasirinkti ir vyrai, ir moterys, apsisprendę neturėti daugiau vaikų. Metodas patogus toms poroms, kurios negali arba nenori naudoti kitų kontraceptinių priemonių. Laisvanoriška sterilizacija nėra įteisinta Lietuvoje.

Laisvanoriška vyro sterilizacija (vasektomija)

Nesudėtinga chirurginė operacija, per kurią perrišami sėkliniai latakėliai, jie tampa nepralaidūs, ir spermijai iš sėklidžių nepatenka į spermą. Ši operacija nekenkia sveikatai ir neįtakoja hormonų apykaitos. Vyras nejaučia jokių fizinių, vyriškumo, jėgos, seksualumo, erekcijos pasikeitimų.
Vasektomijos efektyvumas yra 99  proc. Viena iš nesėkmės priežasčių gali būti ankstyvi lytiniai santykiai po operacijos. Po operacijos vyras kurį laiką yra vaisingas, dėl to rekomenduojama bent 8-12 savaičių po operacijos per lytinį aktą naudotis prezervatyvu. Po 15-20 ejakuliacijų atliekamas spermos kontrolinis tyrimas ir įsitikinama, ar operacija pavyko.
Vasektomija yra paplitusi Kanadoje, JAV, Europoje. Atstatyti vyro vaisingumą po operacijos yra įmanoma, bet labai sunku. Reikalinga sudėtinga mikrochirurginė operacija. Pastojimo galimybės po atstatančių operacijų yra menkos. Todėl sprendimas sterilizuotis turi būti gerai apgalvotas, savarankiškas ir priimtas remiantis visa turima informacija apie procedūrą, atkreipiant dėmesį į rizikos faktorius, privalumus ir alternatyvas.
Palyginus su moterų sterilizacija, vyrų sterilizacija yra paprastesnė, saugesnė ir ekonomiškesnė.

Laisvanoriška moters sterilizacija

Vienas efektyviausių ir plačiausiai naudojamų šeimos planavimo metodų pasaulyje. Moters sterilizacijos efektyvumas siekia daugiau nei 99 proc. Moteris, pasirinkusi sterilizaciją, mažiausiai rizikuoja pastoti. Praėjus vieneriems metams po procedūros vos viena iš šimto moterų pastoja. Sterilizacija yra patraukli daugeliui moterų, kadangi yra ilgalaikė. Sprendimas sterilizuotis turi būti savanoriškas, gerai apgalvotas, priimtas remiantis visa turima informacija ir žiniomis apie alternatyvas.
Moters sterilizacija yra chirurginė operacija, kurios metu blokuojami (surišami, dalijami arba užspaudžiami) kiaušintakiai taip, kad spermijai negalėtų pasiekti kiaušialąstės. Operaciją galima atlikti beveik bet kuriuo moters vaisingo gyvenimo tarpsniu.
Sterilizacijos operacija atliekama taikant skirtingus chirurgijos būdus:  minilaparotomiją (daromas pjūvis) arba laparoskopiją (naudojamas laparoskopas, siauras šviečiantis vamzdelis, kurį įvedus pro pradurtą mažą angelę šalia bambos, chirurgas gali matyti pilvo ertmę). Abu būdai yra saugūs ir efektyvūs. Daugelyje šalių minilaparotomija yra taikoma dažniau, kadangi jai reikia paprastos ir lengvai naudojamos įrangos, ir ji yra rekomenduojama po gimdymo. Laparoskopija yra sudėtingesnė, reikalaujanti sudėtingesnės technikos, gerai parengtų specialistų ir pilnai įrengtos operacinės ar skubių priemonių komplikacijų atveju. Ši operacija sukelia mažiau komplikacijų, užtrunka trumpiau ir palieka mažesnį randą.
Nustatyta, kad sterilizacija nepakeičia moters lytinio potraukio ir pasitenkinimo. Sterilizacijos komplikacijos yra retos. Po sterilizacijos moteriai gali būti atstatytas vaisingumas, tačiau operacijos vaisingumui atstatyti atliekamos ne visose šalyse. Atstatomoji operacija yra kompleksinė ir ilga, ją gali atlikti tik profesionalai. Apie 70% atstatomųjų operacijų yra sėkmingos.

Vaisingumo pažinimo metodai remiasi vaisingų ir nevaisingų moters lytinio ciklo dienų nustatymu. Vaisingomis dienomis susilaikoma nuo lytinių santykių taip siekiant išvengti neplanuoto nėštumo. PSO duomenimis, vaisingumo pažinimo metodų efektyvumas priklauso nuo poros žinių, teisingo naudojimosi, patirties. Lytinė abstinencija vaisingomis dienomis kai kurioms poroms gali būti nepriimtina, todėl specialistai rekomenduoja per lytinius santykius naudoti prezervatyvą, nes tik prezervatyvas patikimai apsaugo nuo neplanuoto nėštumo ir LPI.

Temperatūrinis metodas

Moters organizme vykstantys cikliški procesai veikia ne tik moters savijautą, nuotaiką, bet ir bazinę kūno temperatūrą. Pagal ją galima spręsti, kada įvyksta ovuliacija ir ar ji iš viso įvyksta. Paprastai iki ovuliacijos bazinė kūno temperatūra laikosi sąlyginai žema, per ovuliaciją ji pakyla per 0,2-0,4^oC ir tokia išlieka iki ciklo pabaigos.
Temperatūrinis metodas reikalauja kasdieninio darbo – temperatūrą reikia matuoti išangėje arba burnoje kiekvieną rytą neišlipus iš lovos, nevalgius, negėrus, miegojus ne mažiau kaip 7 val. Temperatūros pokyčiai turi būti žymimi lentelėje, kuria remdamasis gydytojas nustato moters vaisingas ir nevaisingas dienas.

Gimdos kaklelio gleivių metodas

Gimdos kaklelio gleivių stebėjimo metodas dažnai vadinamas ovuliacijos ar Bilingso metodu. Jis remiasi kasdieniu moters gimdos kaklelio gleivių tikrinimu siekiant nustatyti vaisingas dienas. Gleivės keičiasi per visą moters lytinį ciklą. Skiriamos 4 moters ciklo fazės: mėnesinės, ankstyvoji nevaisinga, vaisinga ir vėlyvoji nevaisinga. Esant nevaisingoms dienoms, prieš ovuliaciją gleivių ant išorinių lytinių organų nebūna, lytinių lūpų srityje jaučiamas sausumas. Po ovuliacijos, nevaisingu laikotarpiu, makštyje gali jaustis drėgnumas arba sausumas, gleivės būna baltos, lipnios. Vaisingomis dienomis (per ovuliaciją) gleivių gausėja, jos būna tąsios, slidžios, skaidrios.

Kalendorinis vaisingumo reguliavimo metodas

Moteris turi reguliariai žymėti menstruacijų dienas. Taip galima apskaičiuoti, kokiomis dienomis moteris yra vaisinga ir kokiomis nevaisinga. Jeigu ciklas 28 dienos, vaisingos yra 7 dienos prieš ovuliaciją (ovuliacija būna keturioliktą dieną skaičiuojant nuo pirmos menstruacijų dienos) ir 3 dienos po ovuliacijos. Šis metodas yra nepatikimas, nes ovuliacija gali įvykti neįprastu laiku.

Lytinio akto nutraukimas arba nutrauktoji sueitis (Coitus interruptus) reiškia, kad per sueitį vyras, pajutęs artėjančią ejakuliaciją, ištraukia varpą iš makšties, tokiu būdu neleisdamas sėklai patekti į moters lytinius organus. Nutrauktas lytinis aktas dar gana dažnai naudojamas, siekiant išvengti nėštumo, tačiau šis metodas yra nepatikimas, nes dar prieš ejakuliaciją iš varpos išsiskiria skystis (preejakuliatas), kuriame yra tam tikras spermatozoidų skaičius, ir tada moteris gali pastoti. Šio metodo patikimumas priklauso daugiausia nuo vyro gebėjimo kontroliuoti savo veiksmus per lytinį aktą. Lytinio akto nutraukimas neapsaugo nuo LPI.