Pirmasis pasaulyje krizinio nėštumo centras buvo įkurtas 1967 m. Havajuose, JAV, po to, kai šioje valstijoje buvo dekriminalizuotas nėštumo nutraukimas.[1] Pirmąjį centrą įsteigė Bobas Pearsonas, kuris krizinio nėštumo centrų tolesnės plėtros tikslu 1969 m. įkūrė organizaciją „Pearson Foundation“, veikusią prieš moterų teisę rinktis nėštumo nutraukimą.[2] JAV pirmųjų krizinio nėštumo centrų tikslas buvo sukurti atsvarą liberalėjantiems nėštumo nutraukimą reglamentuojantiems įstatymams ir įkalbėti moteris, svarstančias apie nėštumo nutraukimą, gimdyti, įtikinant, kad gimdymas ir motinystė arba naujagimio atidavimas įvaikinti yra geresnės alternatyvos.[3]
Šiandien JAV krizinio nėštumo centrams tradiciškai vadovauja konservatyvūs krikščionys.[4] Jie skelbiasi teikiantys nėščioms moterims nešališkas konsultacines ir medicinines paslaugas, be to, užsiima aktyviomis reklaminėmis kampanijomis ir yra susiję su tokiomis prieš moterų teisę rinktis nėštumo nutraukimą veikiančiomis nacionalinėmis organizacijomis, kaip „Heartbeat International“, „Care Net“ arba „National Institute of Family and Life Advocates“.[5] Organizacija „Heartbeat International“ yra žinoma dėl savo glaudžių ryšių su JAV Prezidento D. Trumpo administracija. D. Trumpo prezidentavimo metu buvo priimta itin daug teisę į nėštumo nutraukimą ribojančių įstatymų.[6]
Šiuo metu JAV veikia apytiksliai 4000 krizinio nėštumo centrų (palyginimui, 2014 m. JAV buvo 788 abortų klinikos. [7])[8] Pasaulyje tokių centrų yra daugiau nei 60 pasaulio valstybių – Europoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje, Europoje – Airijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kroatijoje, Vengrijoje ir kitur.[9]
Lietuvoje veiklą nuo 2013 m. vykdo vienas, tokiu pat vardu kaip ir pasaulyje veikiantys centrai, Krizinio nėštumo centras, įsikūręs Vilniuje.[10] Krizinio nėštumo programą vykdo ir Kauno arkivyskupijos Šeimos centras. Krizinio nėštumo centro tinklapyje rašoma, kad „Viešoji įstaiga Krizinio nėštumo centras įkurtas padėti moterims bei poroms, išgyvenančioms neplanuoto nėštumo krizę, pogimdyvinę depresiją, vaikelio netektį dėl persileidimo, priešlaikinio gimdymo, ar nėštumo nutraukimo. Organizacija siekia rūpintis psichine moterų sveikata krizinio nėštumo metu bei pagimdžius, o taip pat vykdyti abortų prevenciją Lietuvoje.“[11]
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skatina aborto prevenciją, rekomenduodama narių šalių vyriausybėms sveikatos sistemoje diegti šeimos planavimo paslaugas, porų konsultavimą apie kontracepcijos priemones ir metodus, gerinti kontracepcijos priemonių ir informacijos apie kontracepciją prieinamumą, diegti kontracepcijos kompensavimo mechanizmą pažeidžiamoms gyventojų grupėms.[12] Krizinio nėštumo centras, nors ir skelbiasi, tačiau aborto prevencijos neatlieka. Į centrą besikreipiančios moterys negauna informacijos nei apie šeimos planavimą, nei apie nėštumo nutraukimą, nors to ir tikisi. Kadangi centro veikla remiasi religiniu mokymu apie gyvybę ir jos apsaugą nuo užsimezgimo, dedamos pastangos pakeisti moters sprendimą nutraukti nėštumą ir įtikinti pasirinkti kitą alternatyvą – gimdyti. Tam pasitelkiama gąsdinanti dezinformacija apie nėštumo nutraukimą, psichologinis emocinis spaudimas.
Kaip ir užsienio šalyse, Vilniuje esančio Krizinio nėštumo centro tinklapyje rašoma, kad nėštumo nutraukimas gali sukelti nevaisingumą, priešlaikinį gimdymą ar persileidimą, krūties vėžį, psichinės sveikatos sutrikimus.[13] Tačiau mokslinės literatūros duomenimis, abortą turėjusios moterys su nevaisingumu susiduria rečiau nei gimdžiusios ar pirmą kartą pastoti bandančios moterys.[14] Įrodyta, kad nėra sąsajų tarp nėštumo nutraukimo ir preeklampsijos, hipertenzijos, gestacinio diabeto ar priešlaikinio gimdymo grėsmės per kitą nėštumą.[15] Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nėra didesnio pavojaus susirgti krūties vėžiu po nėštumo nutraukimo, o psichinės sveikatos sutrikimai pasitaiko nedideliam skaičiui moterų, ir dažniausiai yra jau prieš nėštumo nutraukimą buvusių sutrikimų tęsinys, o ne nėštumo nutraukimo rezultatas.[16] Centras skelbia teikiantis nešališką[17] materialinę, finansinę, socialinę, psichologinę, teisinę, dulų, taip pat ginekologinę bei genetiko pagalbą, [18] nors nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir pagal įstatymus negali teikti sveikatos priežiūros paslaugų, nes neturi tam būtinos licencijos.
Moterims, po aborto ar persileidimo išgyvenančioms emocinį ar dvasinį skausmą, siūloma ne mokslu grįsta, bet religija paremta pagalba. 1994 m.[19] JAV pradėta terapija – „Rachelės vynuogyno“ rekolekcijos.[20] Tinklapyje rašoma, kad „Rachelės vynuogyno“ rekolekcijų, …programa sukurta taip, kad dalyviams padėtų kuo giliau išgyventi Dievo meilę ir gailestingumą.“[21]
Mokslininkai psichologai (Z. Vasiliauskaitė Lietuvoje, Juliana Lozovska Švedijoje, 2021 m., ir kiti) teigia, kad neplanuotas nėštumas negali būti prilygintas kriziniam nėštumui, nes moterys, nors ir neplanuotai ar netikėtai pastojusios, gali nejausti nei emocinės, nei psichologinės krizės.[22] Jie pažymi, kad moterys neišgyvena po aborto neigiamų jausmų, jei aplinkos atmosfera nėra moteris dėl nėštumo nutraukimo kaltinanti ir smerkianti. Psichologai teigia, kad nusprendusioms nutraukti nėštumą moterims negalima kurti kliūčių tai atlikti, kad reikia gerbti jų pasirinkimą ir jų nežeminti dėl tokio pasirinkimo, neklausinėti priežasčių, nes tai privatus moters reikalas. Moteris turi teisę į privatų gyvenimą.
Naujojoje Zelandijoje atliktas tyrimas rodo, kad jaunesnės nei 21 m. amžiaus moterys, sąlygoms susiklosčius pasirinkusios nėštumo nutraukimą, vėliau pasiekė aukštesnį išsilavinimo bei socioekonominį lygį, nei tokio pat amžiaus moterys, pasirinkusios gimdyti.[23] Tyrimo duomenimis, jos ne tik gavo didesnes pajamas, bet ir turėjo mažesnę riziką patirti smurtą artimoje aplinkoje nei moterys pasirinkusios gimdyti.[24]
Savanaudiškų tikslų siekiantis Krizinio nėštumo centras savo veikla kelia grėsmę nepilnametėms bei sunkių ligų turinčioms moterims, nes nepilnamečių bei ekstragenitalinę patologiją turinčių moterų nėštumas ir gimdymas kelia didelį pavojų jų sveikatai ir gyvybei.[25]
2019 m. naujienų portalo „openDemocracy“ atliktas žurnalistinis krizinio nėštumo centrų 19 valstybių Europoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje[26] tyrimas patvirtino, kad centrai dažniausiai skelbiasi neva teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas, juose teikiama melaginga informacija apie nėštumo nutraukimą ir jo riziką sveikatai, dažnai ultragarsinio tyrimo paslaugas teikia licencijos neturintys asmenys, agituojama nenaudoti prezervatyvų, negerti skubios kontracepcijos tablečių, vilkinamas laikas iki nėštumo nutraukimo.[27]
Po šio tyrimo išvadų paskelbimo Ekvadoro, Kosta Rikos ir Pietų Afrikos Respublikos sveikatos apsaugos institucijos paskelbė pradėsiančios tirti krizinio nėštumo centrų veiklą.[28] [29] 2020 m. Europoje daugiau nei 30 Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų narių pasirašė raginimą ES Sveikatos ir maisto saugos bei Europos Tarybos Žmogaus teisių komisarams imtis veiksmų dėl neetiškos ir žalingos krizinio nėštumo centrų veiklos ir jų skleidžiamos dezinformacijos bei propagandos.[30] 2020 m. 20 parlamentarų iš 9 Kroatijos partijų kreipėsi į Kroatijos Parlamentą prašydami pradėti tyrimą dėl krizinio nėštumo centrų veiklos šalyje, jų finansavimo šaltinių, tarptautinių ryšių ir tinklų ir moterų reprodukcinėms teisėms bei sveikatai daromos žalos.[31]
Vilniaus krizinio nėštumo centro prieš žmogaus teises nukreiptą ir tariamą pagalbą neplanuotą nėštumą patiriančioms moterims teikiančią veiklą mokesčių mokėtojų pinigais remia Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, Lietuvių katalikų religinė šalpa ir kiti.[32] Krizinis nėštumo centras savo partneriais nurodo Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministeriją, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio visuomenės sveikatos centrus, Vilniaus gimdymo namus, Šiaulių centro polikliniką, Motinos Teresės šeimos namus, naujienų tinklapį 15 min.lt, naujienų tinklapį Bernardinai.lt ir kitus.[33] Paramą Krizinio nėštumo centro veiklai yra išreiškusi ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.[34]
Lietuvoje nėštumo nutraukimą kasmet pasirenka keli tūkstančiai moterų. Labai svarbu, kad moterys visada gautų teisingą medicininę informaciją apie nėštumo nutraukimą, žinotų, kur kreiptis ir gautų nėštumo nutraukimo paslaugą kokybišką ir laiku. PSO skelbia, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad nėštumo nutraukimo paslauga ir informacija apie ją būtų moterims prieinama, moterys nebūtų stigmatizuojamos, nebūtų kliūčių gauti paslaugą.[35] Moterims, įskaitant ir pažeidžiamų grupių, paslauga turėtų būti finansiškai kompensuojama iš sveikatos draudimo lėšų.
Kiekviena moteris turi teisę pati nuspręsti ar jai gimdyti, ar nutraukti nėštumą. Jos privatumas, renkantis ir pasirinkus privalo būti gerbtinas. Sveikatos priežiūros darbuotojai turi būti parengti ir mokėti konsultuoti nėštumo nutraukimą pasirinkusias moteris, visas procedūras atlikti, bendrauti, remdamiesi nustatyta tvarka, protokolu. Psichologinis spaudimas, moters žeminimas dėl pasirinkimo nutraukti nėštumą, melagingos informacijos teikimas konsultuojant apie nėštumo nutraukimą netoleruotinas. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai turi imtis atsakomybės tiek už tinkamą darbuotojų rengimą, tiek ir už kokybiškos nėštumo nutraukimo paslaugos bei konsultacijos užtikrinimą.
Krizinio nėštumo centrai nėra sveikatos priežiūros įstaigos, tai nevyriausybinės organizacijos, susijusios su prieš abortą nukreiptu judėjimu, kuris remiasi religiniu mokymu apie gyvybę. Visi pasaulyje veikiantys centrai skelbia apie save ir veikia panašiai. Siekdami atkalbėti moteris nuo nėštumo nutraukimo ir pakeisti jų sprendimą, centrų darbuotojai ir savanoriai teikia bauginančią dezinformaciją apie nėštumo nutraukimą, naudoja įvairias priemones (filmus, diskusijas, rekolekcijas, psichologo konsultacijas, vaisiaus ultragarso tyrimą ir net neteisingą nėštumo dydį), kad sudarytų kliūtis nėštumui nutraukti. Centrų savanoriai kursto moters abejones dėl savo pasirinkimo, vartoja specialią gimdyti agituojančią kalbą.[36] Centrai neatlieka į kliento gerovę ir objektyvią informaciją nukreiptos bei nešališkos pagalbos. Paskendę religiniuose įsitikinimuose dirba neetiškai ir neleistinai juose klampina savo klientes. Melaginga informacija apie nėštumo nutraukimą ir tariamas jo pasekmes sveikatai žaloja moteris ir stumia į pavojų itin pažeidžiamas gyventojų grupes, t.y. paaugles, skurde gyvenančias, lėtinių ligų turinčias moteris, taip pat moteris priklausančias etninėms ir tautinėms mažumoms. Įtraukdami į savo veiklą įvairius rėmėjus, psichologus ir medikus ir prisidengdami labdaringa veikla centrai sudaro pagalbą neplanuotai pastojusioms moterims teikiančios organizacijos įspūdį.
Nuorodos:
[1] Roe V. Wade: Its History and Impact. Planned Parenthood Federation of America. Šaltinis: https://www.plannedparenthood.org/files/3013/9611/5870/Abortion_Roe_History.pdf
[2] The Pregnancy Center Movement: History of Crisis Pregnancy Centers. Šaltinis: https://motherjones.com/wp-content/uploads/cpchistory2.pdf
[3] North, A. (2020) What “crisis pregnancy centers” really do. Vox. Šaltinis: https://www.vox.com/2020/3/2/21146011/crisis-pregnancy-center-resource-abortion-title-x
[4] Solomon, A. (2012) Government-Funded Crisis Pregnancy Centers Won’t Hire Non-Christians. Colorlines. Šaltinis: https://www.colorlines.com/articles/government-funded-crisis-pregnancy-centers-wont-hire-non-christians
[5] The Truth about Crisis Pregnancy Centers. NARAL Pro-Choice America. Šaltinis: https://www.prochoiceamerica.org/wp-content/uploads/2016/12/6.-The-Truth-About-Crisis-Pregnancy-Centers.pdf
[6] Provost, C., Archer, N. (2020) Exclusive: Trump-linked religious ‘extremists’ target women with disinformation worldwide. openDemocracy. Šaltinis: https://www.opendemocracy.net/en/5050/trump-linked-religious-extremists-global-disinformation-pregnant-women/
[7] Harrington, R., Gould, S. (2017) The number of abortion clinics in the US has plunged in the last decade — here’s how many are in each state. Business Insider. Šaltinis: https://www.businessinsider.com/how-many-abortion-clinics-are-in-america-each-state-2017-2
[8] Crisis Pregnancy Centers. Planned Parenthood Federation of America. Šaltinis: https://www.plannedparenthood.org/uploads/filer_public/81/a3/81a30c3d-c40f-4bd9-aa28-be52e2180b1b/ppnc-cpc-fact-sheet.pdf
[9] Our Passion. Heartbeat International. Šaltinis: https://www.heartbeatinternational.org/about/our-passion
[10] Žiugždienė, J. (2013) Savaitės pokalbis. Zita Tomilinienė. Krizinio nėštumo centras – konkreti kova už gyvybę. Bernardinai.lt. Šaltinis: https://www.bernardinai.lt/2013-11-21-zita-tomiliniene-krizinio-nestumo-centras-konkreti-kova-uz-gyvybe/
[11] Mūsų veikla. Krizinio nėštumo centras. Šaltinis: https://neplanuotasnestumas.lt/musu-veikla/
[12] Preventing unsafe abortion. World Health Organization. Šaltinis: https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/329887/WHO-RHR-19.21-eng.pdf?ua=1
[13] Kokios galimos nėštumo nutraukimo pasekmės? Apie nėštumo nutraukimą. Neplanuotas nėštumas. Šaltinis: https://neplanuotasnestumas.lt/pagalba/#1
[14] Induced abortion – impact on a subsequent pregnancy in first-time mothers: a registry-based study. Šaltinis: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5078979/
[15] Ibid.
[16] WHO (2012) Safe abortion: technical and policy guidance for health systems (2nd Edition, P. 49). Šaltinis: http://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/70914/9789241548434_eng.pdf?sequence=1
[17] Kokios yra alternatyvos nėštumo nutraukimui? Pagalba. Neplanuotas Nėštumas. Šaltinis: https://neplanuotasnestumas.lt/pagalba/#2
[18] Mūsų veikla. Krizinio nėštumo centras. Šaltinis: https://neplanuotasnestumas.lt/musu-veikla/
[19] What is Rachel’s Vineyard? Šaltinis: https://www.rachelsvineyard.org/aboutus/ourstory.htm
[20] Kas yra Rachelės rekolekcijos? Pagalba. Neplanuotas nėštumas. Šaltinis: https://neplanuotasnestumas.lt/pagalba/#2
[21] Ibid.
[22] Reimerytė, E. (2021) Kodėl PSO įteisintas medikamentinis abortas Lietuvoje neprieinamas ir koks Krizinio nėštumo centrų tikslas? LRT. Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/1341340/kodel-pso-iteisintas-medikamentinis-abortas-lietuvoje-neprieinamas-ir-koks-krizinio-nestumo-centru-tikslas
[23] Fergusson DM, Boden JM, Horwood LJ. Abortion among young women and subsequent life outcomes. Perspect Sex Reprod Health. 2007 Mar;39(1):6-12. doi: 10.1363/3900607. PMID: 17355376.
[24] Ibid.
[25] Health Risks Associated with Pregnancy. Healthline Pregnancy. Šaltinis: https://www.healthline.com/health/pregnancy/risk-factors#reproductive-abnormalities
[26] Provost, C., Archer, N. (2020) How openDemocracy is tracking anti-abortion misinformation around the world. openDemocracy. Šaltinis: https://www.opendemocracy.net/en/5050/how-opendemocracy-tracking-anti-abortion-misinformation-around-world/
[27] Provost, C., Archer, N. (2020) Exclusive: Trump-linked religious ‘extremists’ target women with disinformation worldwide. openDemocracy. Šaltinis: https://www.opendemocracy.net/en/5050/trump-linked-religious-extremists-global-disinformation-pregnant-women/
[28] Cariboni, D. (2020) Ecuador and Costa Rica promise to probe US-backed ‘crisis pregnancy centres’. openDemocracy. Šaltinis: https://www.opendemocracy.net/en/5050/ecuador-and-costa-rica-promise-to-probe-us-backed-crisis-pregnancy-centres/
[29] Cullinan K., Modjadji, M., Nortier C. (2020) Government vows to act against US-linked anti-abortion ‘clinics’. Daily Maverick. Šaltinis: https://www.dailymaverick.co.za/article/2020-02-11-government-vows-to-act-against-us-linked-anti-abortion-clinics/
[30] EU lawmakers demand action against US-backed ‘misinformation’ network, targeting vulnerable women and girls. European Parliament Forum for Sexual and Reproductive Rights. Šaltinis: https://www.epfweb.org/node/513
[31] Croatian MPs call for inquiry into ‘crisis pregnancy centres’. European Parliament Forum for Sexual and Reproductive Rights. Šaltinis: https://www.epfweb.org/node/518
[32] Rėmėjai ir partneriai. Krizinio nėštumo centras. Šaltinis: https://neplanuotasnestumas.lt/remejai-ir-partneriai/
[33] Ibid.
[34] Diana Nausėdienė: „Nuoširdus rūpinimasis moters gerove rodo visuomenės brandą“. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Šaltinis: https://www.lrp.lt/lt/diana-nausediene-nuosirdus-rupinimasis-moters-gerove-rodo-visuomenes-branda/34949
[35] WHO (2012) Safe abortion: technical and policy guidance for health systems (2nd Edition, P. 8). Šaltinis: http://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/70914/9789241548434_eng.pdf?sequence=1
[36] Provost, C., Archer, N. (2020) Exclusive: Trump-linked religious ‘extremists’ target women with disinformation worldwide. openDemocracy. Šaltinis: https://www.opendemocracy.net/en/5050/trump-linked-religious-extremists-global-disinformation-pregnant-women/