Kasmet 208 mln. moterų tampa nėščiomis, 59 proc. jų nėštumą yra suplanavusios ir jis baigiasi gimdymu ar persileidimu. Likusių 41 proc. moterų nėštumas yra neplanuotas.
Dėl besiplečiančio kontracepcijos vartojimo neplanuotų nėštumų skaičius mažėja, mažėja ir dirbtinių nėštumo nutraukimų skaičius. Abortų skaičius mažėja daugiausiai saugių nėštumo nutraukimų sąskaita. O nesaugių nėštumo nutraukimų skaičius nuo 2000 m. yra beveik nesikeičiantis ir siekia 22 mln.per metus. Beveik visi nesaugūs nėštumo nutraukimai įvyksta besivystančiose šalyse, kur nėščiųjų mirtingumas didelis, o saugaus nėštumo nutraukimo prieinamumas ribotas.
Kai nėštumo nutraukimą atlieka įgudę medikai, naudojama tinkama medicinos technika ir medikamentai, laikomasi higienos, nėštumo nutraukimas yra labai saugi operacija. Šalyse, kur įstatymai leidžia nėštumą nutraukti esant plačiam spektrui indikacijų, mirštamumas dėl nesaugaus nėštumo nutraukimo sumažėja iki minimumo.Teisiniai ribojimai verčia moteris ieškoti nėštumo nutraukimo kitose šalyse arba pas įgūdžių neturinčius specialistus ar asmenis, arba nėštumo nutraukimas atliekamas nesilaikant higienos normų, ir tai labai padidina moters mirties ar neįgalumo pavojų. Tyrimai rodo, kad padidėjęs nėštumo nutraukimo prieinamumas, apribojimų eliminavimas sumažina nėščiųjų mirtingumą.
Be teisinių, kiti barjerai gauti saugų nėštumo nutraukimą yra negalėjimas sumokėti už paslaugą, socialinės paramos trūkumas, nėštumo nutraukimo paslaugos vėlavimas, paslaugos teikėjų neigiamas nusistatymas, prasta paslaugos kokybė. Jaunos moterys yra ypač pažeidžiamos. Afrikoje beveik du trečdaliai nesaugių nėštumo nutraukimų tenka jaunesnėms nei 25 m. amžiaus moterims.
Saugus nėštumo nutraukimas taupo valstybės lėšas. Prieš aborto legalizavimą Meksiko miesto sveikatos sistemai nesaugus nėštumo nutraukimas 2005 m. kainavo 2,6 mln. JAV dolerių.
Barjerų gauti saugų nėštumo nutraukimą pavyzdžiai:
– informacijos apie nėštumo nutraukimo paslaugą draudimas ar netinkama informacija;
– reikalavimas trečios šalies autorizacijos – tėvų ar globėjų, sutuoktinio ar partnerio, kelių medikų ar medikų komiteto, teismo ar policijos;
– nėštumo nutraukimo metodų pasirinkimo nebuvimas, pvz. medikamentinio nėštumo nutraukimo;
– sveikatos priežiūros įstaigų ar paslaugos teikėjų trūkumas;
– nenukreipimas paslaugos atlikimui, kai medikas atsisako atlikti paslaugą dėl savo įsitikinimų;
– privalomas laukimo periodas, siekiant, kad moteris persigalvotų;
– su sveikata susijusios informacijos neteikimas, cenzūra ar sąmoninga dezinformacija;
– nėštumo nutraukimo kainos nekompensavimas iš sveikatos draudimo lėšų arba kainos nesumažinimas ar pilnas nekompensavimas mažas pajamas gaunančioms moterims ir paaugliams;
– neužtikrintas privatumas ir konfidencialumas.
Parengta pagal Safe abortion: technical and policy guidance for health systems, WHO, 2012.