2023 02 13
Pokalbio kuratorė – Esmeralda Kuliešytė, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asocaicijos direktorė
Europoje 1 iš 5 vaikų patiria lytinę prievartą. Kasmet Lietuvoje užregistruojama per 300 vaikų lytinio išnaudojimo atvejų. 2022 m. Europoje 15 proc. 10-17 metų paauglių internetu yra gavę seksualinių pasiūlymų, o daugiau nei trečdalis yra susidūrę su lytine medžiaga, kurios neieškojo. Lytinės prievartos aukas galima suskirstyti į dvi amžiaus grupes. Pirmajai priskiriami vaikai nuo šešerių iki devynerių metų. Jie paprastai nesupranta, kas su jais daroma. Antra grupė – 10-17 metų paaugliai. Jie dažnai dėl naivumo ar psichinės negalios tampa pedofilų aukomis, dažniausiai naudodamiesi socialiniais tinklais. Prievartautojas, siekdamas patenkinti savo lytinius poreikius, gali išnaudoti vaiką auką gana ilgą laikotarpį. Didžioji dalis prievartautojų būna asmenys iš artimos, vaikui pažįstamos aplinkos. Mokslinių tyrimų duomenimis, dauguma pedofilų yra vyrai. Jų lytinis potraukis gali būti berniukams, mergaitėms arba abiejų lyčių vaikams. Dažniausiai teikiama pirmenybė priešingos lyties vaikams.
Kas yra pedofilija?
Pedofilija – tai lytinio potraukio sutrikimas, kai suaugęs asmuo ar vyresnis paauglys (16–19 metų), turi lytinį potraukį prepubertetinio ar ankstyvojo pubertetinio amžiaus vaikams (pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją paprastai 14 m. nesulaukusioms mergaitėms ir 16 m. nesulaukusiems berniukams). Pedofilijos veiksmai, tiek fiziniai, tiek psichologiniai, gali padaryti didelę žalą lytinei ir psichologinei vaiko sveikatai.
Pedofilija pasireiškia:
- demonstruojant mažamečiui savo ir kitų lytinius organus;
- glostant, glamonėjant vaiko kūną ar jo lytinius organus;
- tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje;
- prievartaujant mažametį;
- lytiškai išnaudojant mažametį.
Kas yra pedofilai, kokia jų lytinė orientacija, ar tai heteroseksualūs asmenys, ar yra homoseksualių asmenų?
Tiksliai atsakyti sudėtinga. Homoseksualūs asmenys gyvena gan uždarą gyvenimą, jie nesijaučia turintys visas teises, todėl jie vengia nusikalstamų veiksmų. Didžiąją daugumą pedofilija kaltinamų asmenų sudaro heteroseksualūs asmenys. 2021 m. Mykolo Romerio universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, apklausus 2 tūkst. 18 – 29 metų amžiaus asmenų apie jų vaikystėje patirtą lytinį smurtą, paaiškėjo, kad 15,9 proc. apklausos dalyvių vaikystėje patyrė seksualinę prievartą. Moterų buvo 18,5 proc., vyrų – 13,5 proc.. Seksualinė kalba arba seksualinių dalykų rašymas apie asmenį buvo labiausiai paplitusi ne fizinės seksualinės prievartos forma. Tuo tarpu nukentėjusių asmenų, kurie pranešė apie fizinę prievartą, įtraukiančią lytinę prievartą, skaičius buvo mažas. Priešingai nei tikėtasi, lytinio smurto atvejų skaičius artimoje aplinkoje buvo nedidelis.
Yra įvairių teorijų, kodėl vieni ar kiti asmenys tampa pedofilais, tačiau mokslininkai sutaria, kad didžiausia įtaką turi vaikystėje patirtos traumos, prievartiniai veiksmai, lytinė prievarta.
Ar pedofilija laikoma liga ar sutrikimu?
Pedofiliją galima vadinti ir sutrikimu, ir liga. Problema pasireiškia tuo, kad lytinis instinktas yra galingas, dėl jo pedofilui atsiranda poreikis ieškoti vaikų, kad galėtų atlikti tvirkinamuosius veiksmus. Pagydyti tokį asmenį galima tik analitiškai, jei tas asmuo pageidautų būti gydomas. Dažnai pedofilai vengia gydymo. Patekę į kalinimo įstaigą tokie asmenys paprastai iš baimės sutinka būti gydomi, nes lytinius nusikaltimus padarę asmenys kalėjime patiria persekiojimą. Jei žmogus pasiryžęs gydytis, jam padėti galima, tačiau tai užtrunka kelerius metus.
Ar pedofilų gydymas apsiriboja psichoterapija ar galimi ir kitokie būdai?
Pagrindinis gydymas – psichoterapija. Tačiau galima lytinį potraukį slopinti specialiais vaistais, ši priemonė galima, jei tai apibrėžia įstatymas.
Ar gydymas pasiteisina, kokia atkritimo tikimybė?
Pedofilą gydant analitiškai atkritimo tikimybė minimali, jei asmuo motyvuotas ir pasiryžęs gydytis. Analitinio gydymo metu įvyksta negrįžtamas asmenybės pokytis, asmuo pasiekia tokią būseną, kai lytinių santykių noras pasireiškia adekvačiomis sąlygomis su lygiaverčiu partneriu. Pedofilija laikomi tie atvejai, kai vaikas nesuvokia, kas su juo daroma. Kovoje su pedofilija, jos prevencijai didelę įtaką turėtų daryti lytinis švietimas, pokalbiai šeimoje. Nuo mažens vaiką reikia mokyti suvokti ir suprasti, kas yra meilė psichologine fizine prasme, kad jis gebėtų atskirti galimą poveikį.
Sakote, kad pedofilija, kai vaikas nesuvokia, kas su juo daroma, bet 14 – 16 metų vaikas gal jau suvokia?
Vaikas gali būti įbaugintas, klaidingai suvokti su juo atliekamus veiksmus. Taip pat jam gali būti siūloma finansinė nauda.
Kokie veiksmai laikomi pedofilija?
Ar mažametis patyrė pedofiliją nusprendžia teisėsauga, taip pat ji apibrėžia, kokie veiksmai gali būti laikomi pedofilija.
Šiuo metu pedofilijos veiksmai dažniausiai pasireiškia internetinėje erdvėje, be fizinio kontakto. Vaikams siuntinėjamos pornografinio turinio nuotraukos ar vaizdai, taip pat jų prašoma nuogo kūno nuotraukų ar video medžiagos, vėliau tai panaudojama šantažui. Vaikui padaroma didelė psichologinė žala – jis gali jaustis nusikaltęs, padaręs bloga, gali bijoti pasakyti tėvams, atsiranda nepasitikėjimas suaugusiais asmenimis.
Žmogaus lytinio pasitenkinimo impulsas gaunamas iš smegenų. Yra žinoma, kad moters, kuri patyrė fizinį išprievartavimą ir moters, kuri patyrė išgąstį dėl išprievartavimo, kurio išvengė, patirta psichologinė žala nedaug skiriasi.
Fizinis ar psichologinis kontaktas su pedofilu pasireiškia dažniau?
Mykolo Romerio universiteto atlikto tyrimo duomenimis, fizinis kontaktas su pedofilu pasireiškia rečiau.
Ką visuomenė galėtų padaryti siekdama apsaugoti vaikus nuo pedofilų? Minėjote lytinį ugdymą, kas dar galėtų padėti?
Nuo vaikystės tėvai turėtų ugdyti vaikams meilės suvokimą. Vaikas turėtų matyti sveikus tėvų santykius, jų meilės ryšį, apsikabinimus, žvilgsnius, bučinius, girdėti šiltus žodžius. Tačiau neturėtų matyti tėvų lytinių santykių. Matydamas tinkamus pavyzdžius, kaip reikia elgtis su artimu, mylimu žmogumi, vaikas gebės atskirti blogus, netinkamus veiksmus. Neturėtų būti perdėtas vaiko mylavimas, vaiko bučiavimas į lūpas.
Ką pasakyti 4-5 metų vaikui, kaip jis galėtų atskirti netinkamą elgesį?
4-5 metų amžiaus vaikui reikia daugiau priežiūros, tinkamo lytinio švietimo. Tokio amžiaus vaikas gali paklausti: kas yra pedofilija? Vaikas turi žinoti, kad jo kūno niekas negali liesti prieš jo valią, kad visada gali pasakyti tėčiui ir mamai, jei kažkas prie jo lenda.
Kaip tėvai turėtų prižiūrėti vaikus siekdami užkirsti kelią pedofilijai?
Jei vaikas žaidžia kieme, jis turi būti stebimas, matomas. Tėvai visada turi žinoti, kur ir su kuo yra mažametis, su kuo jis bendrauja.
Kaip apsisaugoti, jei pedofilų yra šeimoje ar giminėje?
Nuo artimo rato pedofilo apsaugoti vaiką labai sudėtinga, nes toks asmuo visada gali būti šalia, nedraudžiamas bendrauti ir prieiti prie vaiko. Tėvai turėtų stebėti įtartiną, per daug artimą, perdėtą giminaičio ryšį su vaiku. Taip pat pasitikėti savo vaiku, tikėti, ką jis kalba.
Pavyzdžiui, motina ištekėjo antrą kartą, patėvis rodo didesnį dėmesį podukrai nei savo dukrai, tuomet reikėtų sunerimti. Maždaug du kartus daugiau yra podukros prievartos atvejų nei dukros. Tai priklauso nuo patėvio ar tėvo polinkio į smurtą.
Pedofilai dažnai nori dirbti, būti vaikų kolektyvuose, ar turėtų būti vykdoma speciali darbuotojų atranka? ar neturėtų būti draudžiama pasilikti vaikui vienam su auklėtoju, vadovu ar darbuotoju?
Įstaigose turėtų būti bendravimo taisyklės, apribojimai. Svarbu, kad mokymo, globos įstaigoje ar namuose vaiku būtų pasitikima, klausoma, ką jis sako, nes vaikas nemeluoja.
Kaip visuomenė turėtų reaguoti į paviešintus pedofilijos atvejus, ar turėtų priimti, kad tai natūralus, bet blogas dalykas?
Pedofilija nėra natūralus reiškinys. Visuomenė turėtų imtis civilizuotų priemonių, norėdama užkirsti kelią pedofilijai, pirmiausia kreiptis į teisėsaugą ir pranešti apie atvejį, kad jis būtų ištirtas.
Galimi požymiai, kad vaikas patyrė pedofiliją:
- izoliuojasi, nepasakoja kaip praleido dieną, nebesidomi tuo, kuo anksčiau mėgavosi;
- pradeda bijoti, atsisako eiti vienas;
- tampa išsiblaškęs, nebegirdi, kas sakoma, prastėja mokslo pasiekimai;
- atsisako apsikabinimų, fizinio artumo;
- nenori nusirengti suaugusiojo akivaizdoje, kai eina maudytis;
- nerimauja, nervinasi, dažnai verkia ar pyksta, gali pradėti šlapintis į lovą;
- praranda apetitą, kankina nemiga, bijo užmigti dėl pasikartojančių košmarų;
- mėgdžioja lytinį elgesį, garsus, masturbuojasi viešoje vietoje, vilioja, elgiasi ne pagal amžių gundančiai;
- gali atsirasti agresyvi elgsena.