Nėštumo nutraukimas

Pasaulyje abortas vis dar yra pagrindinė motinos mirties priežastis, ypač tarp jaunų, nepasiturinčių kaimo moterų. Moterys pasirenka nėštumo nutraukimą, nepaisydamos to, ar procedūra yra saugi ar ne, ir jų pasirinkimas turi būti gerbiamas. Siekiant užtikrinti, kad abortas būtų legalus, prieinamas ir saugus, reikalingos bendros įvairių institucijų ir organizacijų – moterų, jaunimo ir bendruomeninių organizacijų, politikų, profsąjungų, sveikatos ir teisės specialistų, mokslininkų bei žurnalistų – pastangos.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad tose šalyse, kur abortas yra legalus, nėštumo nutraukimo paslaugos turi būti prieinamos. Apribojus legalaus aborto prieinamumą aborto poreikis nesumažėja, priešingai, padidėja nelegalių ir nesaugių abortų skaičius, dėl to išauga moterų sergamumas ir mirtingumas. Be to, moterys yra priverstos nėštumo nutraukimo paslaugos ieškoti kitose šalyse.
Anot PSO, valstybės politika ir įstatymai, kurie apriboja saugaus nėštumo nutraukimo paslaugą ir informacijos apie šią paslaugą prieinamumą, pažeidžia žmogaus teises – moters teisę rinktis ir saugiai nutraukti nėštumą. Remiantis PSO, žmogaus teisių pažeidimo pavyzdžiai galėtų būti tokie:

  • informacijos apie legalias nėštumo nutraukimo paslaugas neprieinamumas;
  • reikalavimas sutikimo (leidimo) iš partnerio ar sutuoktinio, teismo ar policijos, daugiau kaip vieno mediko ar gydytojų komisijos, tėvų ar globėjų;
  • nėštumo nutraukimo metodų (chirurginio ir medikamentinio) prieinamumo ribojimas;
  • nėštumo nutraukimo paslaugos teikėjų ar sveikatos priežiūros įstaigų, kur saugiai gali būti atliekamas nėštumo nutraukimas, pasiūlos mažinimas;
  • nenukreipimas pas kitą gydytoją, atsisakius atlikti nėštumo nutraukimo procedūrą;
  • privalomo laukimo termino prieš nėštumo nutraukimą nustatymas;
  • mokslu grįstos informacijos neteikimas arba sąmoningas iškraipymas;
  • nėštumo nutraukimo paslaugos kompensavimo neužtikrinimas;
  • nėštumo nutraukimo paslaugų konfidencialumo ir privatumo, įskaitant ir aborto komplikacijų gydymą, neužtikrinimas;
  • jei nėštumas buvo nutrauktas nelegaliai, spaudimas prieš gydymo paslaugų teikimą įvardyti, kas atliko abortą;
  • neteisinga teisinių dokumentų interpretacija.

Siekiant įgyvendinti moters teisę rinktis ir saugiai nutraukti nėštumą, abortas turi išlikti legalus ir saugus, bet retas. Gerinant šeimos planavimo metodų ir paslaugų prieinamumą galima sumažinti neplanuotų nėštumų, o tuo pačiu ir abortų skaičių.
Pasaulyje taikomi du nėštumo nutraukimo metodai: chirurginis ir medikamentinis.

Chirurginis nėštumo nutraukimas

Lietuvoje nėštumą nutraukti galima tik chirurginiu būdu. Moteriai pageidaujant, leidžiama nutraukti nėštumą iki 12 savaičių, jei nėra šiai operacijai kontraindikacijų. Didesnį nei 12 sav. nėštumą leidžiama nutraukti, kai jis gresia moters gyvybei ir sveikatai[1].


[1] LR Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“. 1994 m. sausio 28 d. Nr. 50.

Vakuumaspiracija (dažniau vadinama atsiurbimu) yra plačiausiai naudojama chirurginio nėštumo nutraukimo technika, kai naudojami specialūs instrumentai, padedantys pašalinti embrioną iš gimdos. Chirurginės intervencijos metu, priklausomai nuo nėštumo dydžio, atliekamas vietinis nuskausminimas arba bendroji nejautra.

  • Iki 6 savaičių procedūra atliekama vakuuminiu švirkštu be gimdos kaklelio praplėtimo, taikant vietinį arba bendrą nuskausminimą. Ši procedūra gali būti atliekama ambulatorinėmis sąlygomis ir stacionare.
  • Esant 6-12 savaičių nėštumui dažniausiai atliekamas gimdos kaklelio išplėtimas, vakuumaspiracija arba kiuretažas (gimdos išgramdymas). Procedūra atliekama tik stacionaro ginekologijos skyriuje taikant bendrą nuskausminimą.

 

Nėštumo nuotraukimo procedūrą gali atlikti tik kvalifikuotas specialistas ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje. Kai nėštumo nutraukimą atlieka patyręs gydytojas, komplikacijų tikimybė yra labai maža. Jeigu nėštumas yra didesnis nei 10 savaičių, komplikacijų rizika didėja su kiekviena nėštumo savaite. Dėl šios priežasties nėštumo nutraukimas turi būti atliekamas kaip įmanoma anksčiau.
Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 1994 m. įsakymą „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“, „nutraukiant nėštumą nepilnametėms iki 16 metų, būtinas, o nuo 16 iki 18 metų pageidautinas raštiškas sutikimas vieno iš tėvų, įtėvių, globėjų, rūpintojų ar faktiškai jas auginančių asmenų. Sutikimą duodantis asmuo turi atvykti pats arba jo rašytinis sutikimas turi būti patvirtintas notaro.”
Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigoje už nėštumo nutraukimo procedūrą moters pageidavimu mokama pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą įkainį: 49-76 Eur (VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė), 93-116 Eur (VšĮ Vilniaus gimdymo namai). Jei dėl nėštumo moters sveikatai ir gyvybei gresia pavojus, nėštumo nutraukimas atliekamas nemokamai.
Nėštumo nutraukimo procedūra privačioje klinikoje kainuoja 130-300 Eur.

Medikamentinis nėštumo nutraukimas

Tai nėštumo nutraukimas tam skirtais medikamentais. Šis metodas naudojamas Europoje, Šiaurės Amerikoje, Kinijoje ir kai kuriose besivystančiose šalyse. Lietuvoje medikamentinis nėštumo nutraukimo metodas nėra įteisintas.

Paprastai nėštumui nutraukti skiriami du medikamentai, kuriuos reikia išgerti skirtingu laiku. Medikamentinis abortas vyksta prižiūrint gydytojui, bet privačioje aplinkoje. Maždaug 50 proc. moterų abortas įvyksta per antrąjį vizitą klinikoje, beveik 75 proc. – praėjus 24 val. po antrojo medikamento suvartojimo.
PSO pabrėžia, kad medikamentinis nėštumo nutraukimas yra saugus, efektyvus ir priimtinas kaip alternatyva chirurginiam metodui. Medikamentinis abortas yra labai panašus į persileidimą. Tik 2-3 moterims iš 100, nutraukusių nėštumą medikamentais, prireikia tolesnės medicininės priežiūros gydymo įstaigoje. Taip pat PSO teigia, kad tose šalyse, kur gimdymas yra saugus, 1 moteris iš 10 tūkst. miršta per gimdymą, kai nuo medikamentinio aborto miršta mažiau nei 1 iš 100 tūkst. moterų. Tai rodo, kad medikamentinis nėštumo nutraukimas yra saugesnis už gimdymą ir tiek pat saugus, kiek ir savaiminis persileidimas.
Tyrimai parodė, kad medikamentinis nėštumo nutraukimas yra veiksmingiausias (95 proc.), kai nėštumo dydis – 7-8 savaitės.
Kodėl moterys renkasi medikamentinį nėštumo nutraukimą vietoj chirurginio?

  • Jis gali būti atliekamas anksčiau, kai nėštumas yra mažesnis.
  • Nereikia intervencinės chirurginės procedūros.
  • Nereikia nuskausminimo.
  • Nėra gimdos perforacijos (pradūrimo) ar gimdos kaklelio sužeidimo pavojaus.
  • Didesnis privatumas.
  • Moteris gali kontroliuoti savo kūną.

Didesnės pasirinkimo galimybės pozityviai keičia moters gyvenimą.
Daugiau apie medikamentinį nėštumo nutraukimo metodą:

World Health Organization. Clinical practice handbook for safe abortion, 2014. http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/97415/1/9789241548717_eng.pdf
National Abortion Federation. Clinical Policy Guidelines, 2013. https://www.prochoice.org/pubs_research/publications/documents/2013NAFCPGsforweb.pdf
Ibis Reproductive Health, Cambridge Reproductive Health Consultants: http://www.medicationabortions.com/
The American College of Obstetricians and Gynecologists, Society of Family Planning. Medical Management of First-Trimester Abortion, 2014. http://www.acog.org/-/media/Practice-Bulletins/Committee-on-Practice-Bulletins—-Gynecology/Public/pb143.pdf?dmc=1