LR Seimo Pirmininkei V. Čmilytei
LR Seimo Sveikatos apsaugos komitetui
LR Seimo Žmogaus teisių komitetui
LR Seimo Laikinajai Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupei
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai
TS-LKD partijos frakcijai
LR Sveikatos apsaugos ministerijai
Dėl LR Seimo nario L. Lino Kukuraičio siūlomo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo papildymo projekto
2022 m. birželio 20 d.
Nepritariame LR Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno Lino Kukuraičio siūlomai Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisai, pagal kurią pacientė, svarstanti nėštumo nutraukimą, patyrusi persileidimą ar nėštumo nutraukimą, turi iš sveikatos priežiūros specialisto gauti informaciją dėl krizinio nėštumo pagalbos paslaugų teikimo ir konsultavimo galimybių. Šios informacijos teikimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras.
Priėmus tokią įstatymo pataisą būtų pažeidžiamos moterų, norinčių nutraukti nėštumą, reprodukcinės teisės:
- Moters teisė gauti reikalingą informaciją apie nėštumo nutraukimą sveikatos priežiūros įstaigoje. PSO skelbia, kad moteriai turi būti suteikta visa reikalinga informacija apie nėštumo nutraukimą, ją suteikti privalo kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas. [1] Neabejotina, kad moters siuntimas informacijos ne į sveikatos priežiūros įstaigą keltų moteriai pavojų gauti ne mokslu grįstą, bet neteisingą informaciją apie nėštumo nutraukimą.
- Teisė gauti sveikatos paslaugą laiku. PSO nurodo, kad negali būti kuriami barjerai nėštumo nutraukimo paslaugai gauti, ji neturi būti vilkinama, siekiant atidėjimo ar atsisakymo. [2] Įsigaliojus pataisai, moterys nepagrįstai sugaištų daugiau laiko nėštumo nutraukimo paslaugai gauti, nes būtų siunčiamos informacijos į nevyriausybinę organizaciją.
- Moters teisė į nešališką, mokslu grįstą informaciją apie nėštumo nutraukimą. Žinoma, kad tokia organizacija kaip Krizinio nėštumo centras neteikia mokslu grįstos informacijos apie šeimos planavimą ir nėštumo nutraukimą. Centro veikla remiasi religiniu mokymu, todėl Krizinio nėštumo centre siekiama įtikinti moterį gimdyti. Tam pasitelkiama dezinformacija apie nėštumo nutraukimą ir jo pasekmes, psichologinis emocinis spaudimas.
- Teisė į privatumą – moteris nepagrįstai būtų priversta atskleisti savo ketinimus didesniam ratui asmenų.
- Teisė į reprodukcinę sveikatą – kiltų grėsmė moterims, turinčioms sunkių ligų, nepilnametėms nėščiosioms negauti mokslu grįstos informacijos apie nėštumo riziką sveikatai ir gyvybei, nėštumo nutraukimo galimybes.
Mokslininkai psichologai Z. Vasiliauskaitė Lietuvoje, Juliana Lozovska Švedijoje (2021) teigia, kad neplanuotas nėštumas negali būti prilygintas kriziniam nėštumui, nes moterys, nors ir neplanuotai pastojusios, gali nejausti nei emocinės, nei psichologinės krizės. Psichologai teigia, kad nusprendusioms nutraukti nėštumą moterims negalima kurti kliūčių tai atlikti, reikia gerbti jų pasirinkimą ir jų nežeminti dėl tokio pasirinkimo, neklausinėti priežasčių, nes tai yra privatus moters reikalas.
Atkalbėjimas nuo nėštumo nutraukimo negali būti laikomas aborto prevencija. Psichologinis spaudimas, moters žeminimas dėl pasirinkimo nutraukti nėštumą netoleruotinas.
Įstatymo pataisa sukurtų barjerą gauti mokslu grįstą informaciją apie nėštumo nutraukimą ir laiku gauti nėštumo nutraukimo paslaugą. Įstatymo pataisos įsigalėjimas suteiktų galimybę ne sveikatos priežiūros organizacijoms daryti įtaką moters savarankiškam apsisprendimui nutraukti nėštumą.
2020 m. Europoje daugiau nei 30 Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų narių pasirašė raginimą ES Sveikatos ir maisto saugos bei Europos Tarybos Žmogaus teisių komisarams imtis veiksmų dėl neetiškos ir žalingos vienos iš organizacijų „Krizinio nėštumo centras“ veiklos ir jo skleidžiamos dezinformacijos, propagandos. 2020 m. 20 parlamentarų iš 9 Kroatijos partijų kreipėsi į Kroatijos Parlamentą prašydami pradėti tyrimą dėl Krizinio nėštumo centro veiklos šalyje, jo finansavimo šaltinių, tarptautinių ryšių ir tinklų ir moterų reprodukcinėms teisėms bei sveikatai daromos žalos.
Įstatymo pataisa, siekiant nėštumą nutraukti norinčias moteris nukreipti informacijos ne į sveikatos priežiūros įstaigas, bet į religiniais įsitikinimais besiremiančias nevyriausybines organizacijas, pažeidžia moterų reprodukcines teises, kelia pavojų moterų sveikatai bei gyvybei ir todėl turėtų būti nesvarstytina, atmesta.
Pasirašančios moterų teises ginančios organizacijos:
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija
Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras
Moterų informacijos centras
ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija
NVO ,,Branda“
Marijampolės apskrities moters veiklos centras
Fondas ,,Frida“
Socialinių inovacijų fondas
Moterų teisių asociacija
Panevėžio moterų užimtumo ir informacijos centras
Naujos kartos moterų iniciatyvos
[1] Safe abortion: technical and policy guidance for health systems; psl 36.
Prieiga internete: https://apo.who.int/publications/i/item/safe-abortion-technical-and-policy-guidance-for-health-systems-second-edition
[2] Safe abortion: technical and policy guidance for health systems; psl 94.
Prieiga internete: https://apo.who.int/publications/i/item/safe-abortion-technical-and-policy-guidance-for-health-systems-second-edition