Konferencija ,,Reprodukcinės ir seksualinės sveikatos apsaugos iššūkiai”

Home / Naujienos / Konferencija ,,Reprodukcinės ir seksualinės sveikatos apsaugos iššūkiai”

2019 m. gegužės 28 d. LR Seime vyko Seimo Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės pirmininkės, Europos parlamentarų forumo reprodukcinei ir seksualinei sveikatai Vykdomojo komiteto narės Dovilės Šakalienės spaudos konferencija ,,Reprodukcinės ir seksualinės sveikatos apsaugos iššūkiai”, skirta Tarptautinei moterų sveikatos gerinimo dienai. Spaudos konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė Europos parlamentarų forumo (EPF) reprodukcinei ir seksualinei sveikatai sekretoriato atstovė Marina Davidašvili, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė, Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Jūratė Juškaitė, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos (LAGD) atstovė prof. Žana Bumbulienė ir Probacijos tarnybos pareigūnė Inga Molevaitė.

Po spaudos konferencijos vyko konferencija, kurioje dalyvavo vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Konferencijos pagrindinis tikslas buvo pristatyti 2018 m. atliktą tarptautinį 46 Europos šalis apimantį tyrimą „Kontracepcijos atlasas“, taip pat išklausyti medikų, nevyriausybinių organizacijų, jaunimo organizacijų atstovų pranešimų apie moterų reprodukcinės seksualinės sveikatos ir teisių iššūkius, ypatingą dėmesį skiriant socialiai pažeidžiamų, skurdą patiriančių moterų bei jaunimo kontracepcijos prieinamumui, išdiskutuoti galimus problemų sprendimo būdus.

EPF atstovė Marina Davidašvili pristatė 2019 m. „Kontracepcijos atlasą“, kuriuo remiantis, Lietuvoje kontracepcijos prieinamumas yra žemas, kontraceptinės priemonės nėra kompensuojamos, trūksta informacijos apie įvairias kontracepcijos priemones, nėra valstybės remiamų informacijos šaltinių. M. Davidašvili nurodė, kad 43 proc. nėštumų Europoje yra neplanuoti. Šalyse, kur kontracepcijos prieinamumas ribotas, moterys dažniau neplanuotai pastoja. M. Davidašvili taip pat pabrėžė, kad, priešingai nei įprasta manyti, šalyse, kur kontracepcijos priemonės žmonėms prieinamos, gimstamumo rodiklis yra didesnis. M. Davidašvili akcentavo, jog kontraceptinės priemonės turėtų būti kompensuojamos, žmonėms turėtų būti užtikrintos kokybiškos reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugos, informacija apie šiuolaikiškus kontracepcijos metodus prieinama.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė kalbėjo apie kontracepcijos situaciją Lietuvoje, kontracepcijos prieinamumą jaunimui. E. Kuliešytė nurodė, jog abortas Lietuvoje dažnai naudojamas kaip šeimos planavimo metodas. Kasmet Lietuvoje atliekama apie 5000 abortų, 6 proc. jų tenka merginoms iki 19 m. amžiaus, to priežastys – kontracepcijos neprieinamumas, informacijos, tinkamo lytinio švietimo ir ugdymo stoka. E. Kuliešytė pabrėžė, jog, Lietuvoje 1 tūkst. 15-19 m. amžiaus moterų tenka 11 gimdymų, tuo tarpu išsivysčiusiose Vakarų šalyse, kur kontracepcija kompensuojama ir prieinama, šis rodiklis ženkliai mažesnis, pavyzdžiui, Nyderlanduose – 4, Švedijoje – 5, Belgijoje – 5. E. Kuliešytė atkreipė dėmesį į mokslu grįsto lytinio ugdymo mokykloje ir adekvačios kontracepcijos kompensavimo sistemos poreikį.

LAGD atstovė prof. Žana Bumbulienė pristatė reprodukcinės sveikatos problemas, susijusias su kontracepcijos politikos spragomis. Ž. Bumbulienė nurodė, kad paauglės lytinį gyvenimą pradeda ankstyvame amžiuje. Ginekologinės paslaugos paauglei iki 16 m. teikiamos su rašytiniu tėvų ar globėjų sutikimu konsultuoti, gydyti ir teikti profilaktines žinias. Kartu su tėvais ar globėjais atvykusios pas ginekologą, gydytojo neretai prašo, jog jis apie merginos lytinį gyvenimą jų neinformuotų – tokiu atveju gydytojas dažnai nežino, kaip turėtų elgtis ir kieno interesus ginti.  LAGD atstovė taip pat akcentavo, jog kontracepcija lytiškai aktyviems paaugliams turėtų būti kompensuojama ir informavo, kad 2019 m. LAGD kreipėsi į Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisiją prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos dėl kontracepcijos kompensavimo 15-19 m. amžiaus merginoms.

Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) atstovė Ieva Berankytė kalbėjo apie kontracepcijos svarbą ir pristatė pagrindinius kontracepcijos mitus. LiMSA atstovė pabrėžė, kad kontracepcija yra svarbi siekiant užtikrinti lyčių lygybę, taip pat mažina lytiškai plintančių infekcijų transmisijos, tam tikrų reprodukcinės sistemos vėžinių susirgimų riziką. I. Berankytė paminėjo ir paneigė dažniausius kontracepcijos mitus – kad kontraceptinės priemonės sukelia nevaisingumą, vėžį, skatina svorio augimą, gali sukelti dubens uždegiminę ligą. I. Berankytė kaip mitų vyravimo priežastį įvardijo tinkamos informacijos trūkumą.

Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė pristatė lytinio švietimo įgyvendinimo problemas. J. Juškaitė pabrėžė, jog mokytojai dažnai nesugeba atsakyti į moksleivių klausimus apie lytiškumą, žmogaus reprodukcinę sistemą – tai rodo mokytojų mokslu grįstų žinių trūkumą, nepaisant to, kad Lietuvos mokyklose nuo 2016 m. yra įvestas lytiškumo ugdymas. Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė teigė, kad nekokybiška informacija randa būdus atsidurti mokyklose, o sisteminių priemonių tam užkirsti kelią vis dar trūksta. J. Juškaitė pažymėjo, kad net akredituotose programose, iš kurių nuotoliniu būdu gali mokytis pedagogai, pasitaiko nieko bendra su mokslu neturinčių žinių ir faktų.

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) atstovės Karolina Pralgauskytė ir Emilė Stuglytė kalbėjo apie 2016 m. patvirtintos Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos įgyvendinimą iš moksleivių perspektyvos. K. Pralgauskytė ir E. Stuglytė teigė, jog įgyvendinant programą kokybiškai, galima išugdyti brandžią, pasiruošusią kurti šeimą, atsakingą už savo elgesį, savarankišką asmenybę. LMS atstovės nurodė, kad lytinio švietimo ir ugdymo programa turi spragų – mokytojai nėra kompetetingi, kad galėtų moksleiviams suteikti kokybišką, mokslu ir žmogaus teisėmis grįstą informaciją apie lytiškumą, lytinio švietimo temos yra tabu, trūksta mokyklos bendruomenės įsitraukimo. K. Pralgauskytė ir E. Stuglytė teigė, jog siekiant užtikrinti kokybišką lytiškumo ugdymo programos įgyvendinimą, reikėtų įtraukti nevyriausybines organizacijas.

Europos studentų teisininkų asociacijos (Elsa) prezidentė Aušra Abraitytė pristatė lytinės reprodukcinės sveikatos ir teisių (LRST) apsaugos teisinio reguliavimo spragas. Elsa atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje nėra įstatymu įtvirtinto reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kurį valstybė įsipareigoja užtikrinti, įstatyminiu lygmeniu nėra įtvirtinti principai, kuriais vadovaujamasi lytinės reprodukcinės sveikatos ir teisių srityje. Taip pat nėra paslaugų kompensavimo mechanizmo pažeidžiamoms asmenų grupėms, nėštumo nutraukimas nereguliuojamas įstatymu. A. Abraitytė priminė, kad 2016 m. vykusioje Jungtinių tautų Visuotinės reguliarios peržiūros sesijoje Lietuvai buvo pateiktos šios rekomendacijos: imtis priemonių, kad LRST padėtis būtų pagerinta; sukurti nacionalinę lytinės reprodukcinės sveikatos ir teisių strategiją; integruoti lytinę reprodukcinę sveikatą į 2016-2036 m. Nacionalinę sveikatos programą.

Konferencijos dalyviai parengė konferencijos rezoliuciją, kuri pateikta Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms. RezoliucijojeSveikatos apsaugo ministerijai pateiktos šios rekomendacijos: parengti ir pateikti svarstymui LR Seime reprodukcinės sveikatos ir teisių įstatymo projektą; sukurti Nacionalinę šeimos planavimo programą; užtikrinti visapusį porų, moterų ir jaunimo konsultavimą apie kontracepciją, jos vartojimą; įteisinti savanorišką sterilizaciją; užtikrinti medikų tobulinimąsi kontracepcijos klausimais; sukurti kontracepcijos kompensavimo mechanizmą socialinės atskirties grupių poroms, moterims; rengti šviečiamąsias kampanijas apie kontracepciją, jos svarbą, siekiant išvengti aborto, eliminuoti mitus apie kontracepciją. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateiktos šios rekomendacijos: sukurti ir diegti mechanizmą lytinio ugdymo programos įgyvendinimo kontrolei užtikrinti; tobulinti studentų medikų universitetines programas, siekiant pagerinti medikų žinias apie kontracepciją, jos vartojimą.

Spaudos konferencijos ir konferencijos transliacijos pasiekiamos internete http://tiny.cc/0upi7y

ir http://tiny.cc/jwpi7y.

Konferencijos rezoliucija http://tiny.cc/n39v7y.

 

 

@LR Seimo nuotrauka