Jaunuolių apklausa apie lytiškai plintančias infekcijas

Home / Naujienos / Jaunuolių apklausa apie lytiškai plintančias infekcijas

2019 m. gegužę-rugpjūtį Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija vykdė anoniminę jaunuolių apklausą, kuria buvo siekiama išsiaiškinti, koks jaunimo iki 25 m. amžiaus informuotumas apie lytiškai plintančias infekcijas. Apklausoje dalyvavo ir vyresni nei  25 m. jaunuoliai (15 proc.). Apklausa buvo prieinama internete, nuoroda į apklausą jaunuoliams buvo paskleista per socialinius tinklus. Anketą užpildė 201 respondentas.

Respondentams buvo pateikta 15 teiginių apie lytiškai plintančias infekcijas, su kuriais jie, remdamiesi savo žiniomis, turėjo sutikti arba juos paneigti, pasirinkdami ,,Taip“ arba ,,Ne“.

Atsakymai parodė, kad net 41 proc. respondentų neinojo, kad lytiškai plintančiomis infekcijomis neužsikrečiama tualete, baseine, pirtyje, vonioje. Lytiškai plintančių infekcijų sukėlėjai yra neatsparūs aplinkoje, nebūdami žmogaus organizme, jie greitai žūsta.

21 proc. jaunuolių klaidingai galvoja, kad lytiškai plintančios infekcijos perduodamos tik per vaginalinę sueitį. 15 proc. apklaustųjų nemano, jog lytiškai plintančios infekcijos gali būti perduodamos per oralinį seksą, 5 proc. respondentų – per analinį seksą. Tiesa ta, kad lytiškai plintančios infekcijos plinta per  visų rūšių – vaginalinius, analinius, oralinius – lytinius santykius.

12 proc. apklaustųjų mano, jog užsikrėtus lytiškai plintančia infekcija, būtinai jaus kokius nors infekcijos simptomus. 7 proc. jaunuolių galvoja, jog pastebės, jog jų partneris yra užsikrėtęs lytiškai plintančia infekcija. Iš tikrųjų, užsikrėtus lytiškai plintančia infekcija, simptomų gali ir nebūti. Lytiškai plintančios infekcijos turi inkubacinį periodą ir, jei per jį infekcijos nešiotojas užsiims lytiniais santykiais, jis infekciją perduos savo partneriui.

13 proc. respondentų galvoja, jog lytiškai plintančiomis infekcijomis neįmanoma užsikrėsti tatuiruočių salone. Tiesa ta, jog, jei tatuiruočių salonas nesilaiko higienos normų, jame galima užsikrėsti hepatitu B ir C, taip pat per nešvarias adatas įmanoma perduoti ŽIV, tad prieš perkant paslaugą, būtina išsiaiškinti, ar tatuiruočių salonas atitinka higienos normas.

41 proc. respondentų tiki, kad niekada neužsikrės lytiškai plintančiomis infekcijomis, jei per kiekvieną lytinį aktą naudosis prezervatyvu. Prezervatyvas ženkliai sumažina lytiškai plintančių infekcijų perdavimo riziką, tačiau neapsaugo nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuris sukelia gimdos kaklelio vėžį. Veiksmingiausia priemonė, apsauganti nuo gimdos kaklelio vėžio, yra vakcinavimas, todėl moterims rekomenduojama pasiskiepyti ir reguliariai tikrintis pas gydytoją dėl gimdos kaklelio gleivinės pažeidimų. Lietuvoje nuo 2016 m. 11 m. amžiaus mergaitės nuo gimdos kaklelio vėžio skiepijamos nemokamai.

Tik 48 proc. respondentų pažymėjo, kad mokykloje gavo informaciją apie lytiškai plintančias infekcijas, tačiau apklausa parodė, jog jaunuolių žinios paviršutiniškos, nesuformuotos teisingos nuostatos apie lytiškai plintančias infekcijas.

Respondentų atsakymai taip pat rodo, kad jiems trūksta žinių apie ŽPV ir apsisaugojimą nuo šio viruso. 41 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių mano, kad naudodamiesi prezervatyvų galėtų apsisaugoti nuo ŽPV, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad, norint apsisaugoti nuo ŽPV, moterims reikia pasiskiepyti, taip pat reikėtų reguliariai tikrintis pas ginekologą. Kadangi daugumą apklausos dalyvių sudarė moterys (85 proc.), joms informacija apie ŽPV, kuris yra tiesiogiai susijęs su gimdos kaklelio vėžiu, yra ypač svarbi.

Bendrai vertinant apklausos rezultatus bei turint galvoje, kad didžiąją respondentų dalį sudarė brandaus amžiaus žmonės, respondentų atsakymai turėtų būti geresni.

Nors dabartiniai jaunuoliai yra mobilūs, daug kuo domisi, bendrauja, apklausos rezultatai rodo, jog jie per mažai dėmesio skiria lytinei reprodukcinei sveikatai, galbūt gauna neteisingą informaciją, ir tai kelia susirūpinimą tėvams, specialistams, visuomenei.

Kadangi didžiają respondentų dalį sudarė vyresni nei 16 m. jaunuoliai, greičiausiai jie nebuvo gavę žinių iš 2016 m. Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintos lytiškumo ugdymo programos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų tikrinti programą praėjusių jaunuolių žinias ir, jei matytųsi, kad programa nesuformuoja teisingų nuostatų, reikėtų operatyvių intervencijų tiek į programos pateikimą, tiek ir mokytojų kvalifikacijų tobulinimą.

 

 

@cdc.gov nuotrauka